Bukaučiškių kaime, visai netoli Didžiulio ežero pietinio kranto, ant kalnelio stovi nepaprasto grožio raudonų plytų koplyčia. Manoma, kad romantinio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlės statyba buvo baigta XIX a. viduryje. Iš pradžių tai buvo dvaro koplyčia, todėl nenuostabu, kad jos rūsio šonuose buvo įrengtos nišos laidoti dvarininkams. Takas nuo koplyčios iki dvaro buvo apsodintas liepomis. Padavimuose pasakojama, kad ant kalnelio, kol dar nebuvo pastatyta koplyčia, augo daug klevų, o tuose medžiuose gandrai buvo susisukę gausybę lizdų – jie saugojo paslaptinguosius ir šventus oro laiptus į dangų. Buvo tikima, kad tik dorų žmonių sielos galėjusios ten patekti.
Važiuojant link koplyčios galima pamatyti buvusio Bukaučiškių dvaro, priklaususio Vasasio 16-osios akto signatarui Vladui Mironui, išlikusią sieną. Apylinkių gyventojai jį vadino Mironiškių dvaru. Čia tarpukario Lietuvoje lankėsi daug to meto žymių kultūros, visuomenės ir politikos veikėjų (tarp jų prezidentas Antanas Smetona, dainininkas Kipras Petrauskas, aktorė Monika Mironaitė ir kt.).
Dvaro vartų stulpai buvo mūriniai, apdengti skardos stogeliais. Ant vieno iš jų - nupieštas Vytis, ant kito - Gedimino stulpai. Pats dvaras buvo gražus, mūrinis pastatas, prieš kurį įrengta raudonų gėlių klomba. Iš dvaro verandos atsivėrė puikus vaizdas į Daugų ežerą. Dvare buvo įvesta elektra, vandentiekis. Vonioje buvo šiltas ir šaltas vanduo.
Po dvaro nacionalizacijos čia buvo įkurtas arklių ir mašinų nuomos punktas. Dvarą prijungus prie kolūkio „Laimė“ – tai laimės jam neatnešė. 1948 metais buvo padegtas kluonas, po truputį pradėtas griauti dvaro pastatas - kol galiausiai po plytą ištąsytas po visą apylinkę.
Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2014 metų spalio 3 d. į registrą buvo įtraukti ir Bukaučiškių dvaro sodybos vieta.
Dvaro savininkas Vladas Mironas buvo kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, dviejų ministrų kabinetų Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys. Gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių vienkiemyje (dab. Rokiškio r.), valstiečių šeimoje. Baigęs pradinę mokyklą, 1892 m. įstojo į Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnaziją. 1896 m. iš jos kartu su būreliu lietuvių katalikų moksleivių buvo pašalintas, nes atsisakė melstis rusiškai. 1897-1901 m. mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Gavęs kunigo šventinimus, V. MIronas grįžo į Vilnių.
V. Mironas prisidėjo prie 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos rengimo. Kartu su kitais tarybos nariais 1918 m. vasario 16 d. pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Buvo išrinktas Seimo nariu. 1929 m. paskirtas vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės kapelionu. Buvo ne vienos derybininkų grupės su užsienio šalimis narys arba vadovas. 1939 m. pavasarį V. Mironas apsigyveno savo ūkyje Bukaučiškėse. Lietuvą okupavus, 1940 m. rugsėjo 12 d. buvo suimtas, 1941 m. birželį iš kalėjimo išlaisvintas. 1944-1947 m. V. Mironas dar triskart suimamas ir kalinamas, 1947 m. nubaustas septynerių metų kalėjimo bausme. Signataras mirė 1953 m. vasario 18 d. Vladimiro kalėjime Rusijoje. 2011 m. Vladui Mironui suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas.
[ENG] Chapel in Bukaučiškės Village
A redbrick chapel of overpowering beauty stands on a hill in Bukaučiškės village, a little way from the south bank of the Didžiulis Lake. Supposedly, the construction of the romantic style chapel with neogothic elements was finished in the middle of XIX century. At first it was a manor house chapel therefore sepulchres to bury landowners were settled in the charnel house of the chapel. A lime tree-lined path led from this chapel to the manor house. According to the story, lots of maples grew on the hill until the chapel was built and storks made their nests there – they were guardians of the holy air staircase that led to the heaven. People believed that only souls of honest people could get there.
info: www.alytus-tourism.lt